Panevėžyje pristatyta Algimanto ir Mindaugo Černiauskų fotografijų bei literatūrinių esė knyga
Sausio 10 dieną Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje įvyko fotomenininkų, Sibiro tremtinių brolių Algimanto ir Mindaugo Černiauskų knygos „Fotografija. III knyga (Antigonė. Rešotai. Atminties klodai)“ pristatymas. Knygos leidimą parėmė ir įvadą jai parašė Europos Parlamento narė Laima Andrikienė.
Struktūriškai knyga susideda iš fotografijų ir beveik kiekvieną fotografiją lydinčio teksto. Dauguma fotografijų yra nespalvotos, kas joms suteikia daugiau dramatizmo. Fotografijos ir tekstai atspindi pokario trėmimus, partizanų pasipriešinimo istorijas, o dalis fotografijų yra iš ekspedicijos tremties vietoje Rešotuose, Sibire. L. Andrikienė kalbėjo, jog tekstai ir nuotraukos jaudina tiesiog iki ašarų. Ir iš tikro, ne vienas salėje buvęs klausytojas braukė ašarą, kai trys Juozo Miltinio gimnazijos gimnazistai skaitė tuos, po nuotraukomis esančius, knygos autoriams fotografijų herojų papasakotus, tekstus. Kaip sakė L. Andrikienė, esė formos tekstai „Partizanų motina“, „Paskutinė mamos pasaka anūkams“ nieko nepalieka abejingais. Europarlamentarė pabrėžė, jog šios trumpos istorijos yra tikri ne tik knygos, bet apskritai lietuviškos eseistikos perlai.
Kunigas Algirdas Dauknys sakė, jog knyga yra viena iš tų, kuri sąžiningai atspindi pasipriešinimą okupacijai. Jis prisiminė ekspediciją Sibire, kurioje dalyvavo su fotografu Černiausku, nufotografavusiu nuotraukas, spausdinamas šioje, bibliotekoje pristatytoje, knygoje. Daug šiltų žodžių apie leidinį pasakė alpinistas Vladas Vitkauskas.
Vienas iš knygos autorių, fotografas Algimantas Černiauskas, 2018 metų J. Basanavičiaus premijos laureatas, sakė, kad šios knygos nebuvo galima išleisti kaip komercinio leidinio, nes ne tokie leidiniai šiuo metu Lietuvoje, jau pripratusioje prie masinės kultūros, turi komercinę paklausą.
Žurnalistas Valentinas Mitė daugiau dėmesio skyrė vizualinei knygos pusei arba nuotraukoms. Jis sakė, jog pokario pasipriešinimą bei Sibiro tremties siaubus išgyvenusių žmonių portretuose kalba kiekviena veido raukšlė, akys bei rankų sudėjimas. Kiekviena nuotrauka pasakoja istoriją ir neužtenka vien ją permesti žvilgsniu, bet reikia pasistengti išmokti „skaityti“ fotografijos vaizdu pasakojamą istoriją. Nuotraukose pasiekta tai, kas fotokritikų vadinama „lemiama akimirka“, per kurią ir atsiskleidžia vizualinės istorijos pilnatvė.
L. Andrikienė atkreipė dėmesį, jog labai dažnoje nuotraukoje matyti kryžius. „Tai simbolizuoja ne tik Lietuvos žmonių, išdrįsusių pasipriešinti okupacijai, ryžtą, kančią bei sunkius kelius, dažnai pasibaigusius mirtimi nuo okupantų ar stribų rankų, bet ir naujo gyvenimo viltį.“ Ji sakė, jog, kaip europarlamentarė, ji negali nepriminti, jog būtent krikščionybė, kurios simbolis yra kryžius, žymi kelią, kuriuo eina dabartinė Europos Sąjunga. „Europos Sąjunga yra krikščionių klubas ir mus vienija krikščioniškos vertybės“, – kalbėjo europarlamentarė.
Ši fotografijų knyga yra dar vienas labai nuoširdus šios tiesos priminimas.
EP narės dr. Laimos Andrikienės biuras Vilniuje
2019 01 11
