Interviu Kauno radijui „Mano FM“ ir radijui „XXL FM“, 2018 05 30.
Kas Lietuvai numatoma ES institucijose svarstomame naujame ES biudžete? Ar sumažės struktūrinių fondų bei žemės ūkio parama? Kokių pokyčių galima tikėtis iš Europos Parlamente patvirtintos komandiruojamų darbuotojų direktyvos? Kokių veiksmų Europos Sąjunga planuoja imtis prieš „auksinių vizų“ programą? Apie visą tai ir daugiau klausykitės čia:
Europos Parlamentas balsavo dėl Europos Komisijos pasiūlyto 2021-2027 metų Europos Sąjungos biudžeto projekto. Parlamentas šiuos pasiūlymus vertina gana skeptiškai, o ypač turėtų susirūpinti Lietuva.
Pristatant projektą, Europos Parlamente buvo pasakyta, kad Komisija siūlo padidinti valstybių narių įnašus į ES biudžetą, nes Jungtinė Karalystė palieka ES, o Britanijos įnašai buvo didžiuliai. Jai pasitraukus iš ES, biudžete lieka nemaža „skylė“. Tą „skylę“ reikia panaikinti, ir tai teks padaryti bendromis jėgomis.
Europos Komisijos atstovai pranešė, kad bus mažinamas kai kurių programų finansavimas. Siūloma mažinti lėšas Sanglaudos politikai, sumažinti ES bendrosios žemės ūkio politikos finansavimą. Atsiranda kitų prioritetų – saugumas, sienų apsauga, jaunimo politika.
Europos Komisija anksčiau žadėjo, jog programos nebus mažinamos drastiškai. Tačiau išnagrinėjus Komisijos pasiūlymus paaiškėjo, kad Sanglaudos fondą visai ES siūloma mažinti net 45 proc., o Lietuvai tai reikštų, jog iš struktūrinių fondų būtų skiriama 24 proc. mažiau lėšų nei dabartiniame (2014-2020) finansiniame laikotarpyje. Lietuvai tai būtų labai ženklus sumažėjimas. Lietuva ir Estija yra atsidūrusios tų šalių, kurioms siūloma labiausiai mažinti šią paramą, tarpe. Tuo tarpu Graikijai, Italijai ir Ispanijai siūloma skirti didesnį finansavimą nei dabartiniame finansiniame laikotarpyje.
Su tuo neįmanoma sutikti. Aš su tuo negaliu sutikti ne tik todėl, kad esu Lietuvos atstovė Europos Parlamente. Manau, kad toks mažinimas prieštarauja ES sanglaudos politikos principams, yra per daug drastiškas, jis labai neigiamai paveiktų mūsų gyvenimą bei mūsų valstybių plėtrą.
Ir dar: kaimo plėtrai siūloma skirti 25 proc. mažiau lėšų nei jų skiriama dabar. Šis skaičius yra gerokai didesnis nei tas, kurį Europos Komisija buvo žadėjusi prieš keletą savaičių, pristatydama biudžeto projektą Europos Parlamente.
Europos Parlamentas išreiškė savo poziciją dėl šių ir kitų Europos Komisijos pasiūlymų. Pirma, valstybių įnašai turi būti didesni, nei dabar siūlo Komisija. Antra, mes, Europos Parlamentas, nesutiksime mažinti finansavimo Sanglaudos politikai ir žemės ūkio politikai taip, kaip siūlo Europos Komisija. Turime laiko iki metų pabaigos susitarti.
Aš tikiuosi, kad Lietuvos valstybės pozicija bus labai aiški, kad Lietuva žvelgs į situaciją ne baimės pilnomis akimis, bet nuosekliu darbu pasieks mums reikalingų tikslų. Mums neabejotinai reikia pakankamo lygio ES finansavimo ir kitus septynerius metus.
Kita pastaruoju metu Europos Parlamente svarstyta problema – naujos taisyklės komandiruojamiems darbuotojams. Pažvelkime, ką konkrečiai reiškia šios naujos taisyklės. Visų pirma, ES galioja principas, kad už tokį pat darbą toje pačioje vietoje mokamas toks pat atlyginimas, nepriklausomai nuo to, kokios valstybės pilietis yra komandiruotasis darbuotojas. Tai reiškia, kad jei lietuvis bus komandiruotas į Prancūziją ar Vokietiją, jis gaus tokius pat komandiruotpinigius, kokie mokami vokiečiui ar prancūzui. Be to, iš tų pinigų negali būti išskaičiuoti pinigai už nakvynę ar transporto išlaidos. Komandiruotpinigiai turi būti sumokami atskirai, be atskaičiavimų. Šiam principui Europos Parlamentas pritarė.
Tačiau noriu pastebėti, kad ši direktyva negalioja vežėjams. Vežėjams mes rengiame atskirą, taip vadinamą „Mobilumo paketą“, kuriame bus aptartos vežėjų darbo sąlygos ir apmokėjimas.
Dar viena Europos Parlamente aptarta problema – taip vadinamų „auksinių vizų“ klausimas. Realybė tokia, kad 20 iš 28 ES valstybių narių prekiauja savo pilietybėmis, savo pasais. Tarp tų 20 valstybių yra ir mūsų kaimynė Latvija, kuri pardavinėja savo pilietybę už pinigus, už tam tikros apimties kapitalo investicijas į Latviją. Pastebime, kad ne vienas V. Putinui artimas žmogus, kuriam turėtų galioti ES sankcijos, gavo Latvijos pilietybę ir pasą. Tas Rusijos pilietis gali ne tik laisvai keliauti Šengeno erdvėje, bet ir naudotis kitomis ES piliečio privilegijomis.
Šioje srityje ypatingai pasižymi dvi valstybės – Malta ir Kipras. Noriu priminti, kad prieš keletą mėnesių grupė europarlamentarų, tarp jų – ir aš, laišku kreipėmės į Kipro prezidentą, ragindami nutraukti šią praktiką. Esant sudėtingai saugumo situacijai, tai labai mažina Europos Sąjungos saugumą. Ne tik šalių, kurios prekiauja savo pilietybėmis, bet ir Lietuvos.
Kiek kainuoja ES piliečio pasas? Portugalijoje – 350 000 eurų; Maltoje – 650 000 eurų. Yra visiškai aišku, kad žmones, kurie vengia mokesčių, „plauna“ pinigus, užsiima kitokia nelegalia veikla, šia galimybe naudojasi.
Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją ir kreipėsi į valstybes nares, ragindamas nutraukti šią praktiką. Lauksime, ką pasakys valstybės narės, tų valstybių lyderiai, kurie taip pat privalo priimti sprendimus šiuo klausimu.
Laima Andrikienė yra didžiausios Europos Parlamento frakcijos – Europos liaudies partijos politinės grupės – narė, Lietuvos delegacijos šioje frakcijoje vadovė.