Europarlamantarė L. Andrikienė lankėsi Šakiuose ir Šilutėje
Šeštadienį (balandžio 21 d.) europarlamentarė Laima Andrikienė lankėsi Šakiuose bei Šilutėje ir dalyvavo Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) ataskaitiniuose susirinkimuose.
Plačiau apie išvykas skaitykite čia:
Šakių meras yra TS–LKD narys Edgaras Pilypaitis, o Šilutės konservatoriams perrinkta vadovauti Sandra Tamašauskienė. S. Tamašauskienė ir E. Pilypaitis bus TS-LKD kandidatai greičiau nei po metų vyksiančiuose merų rinkimuose atitinkamai Šilutėje ir Šakiuose.
Ir Šakiuose, ir Šilutėje L. Andrikienės vizitas buvo labai laukiamas, ji buvo nuoširdžiai sutikta. Kadangi svečių iš Europos Parlamento sulaukiama retai, susirinkusieji norėjo išgirsti, kas vyksta Europos Sąjungoje, kaip ruošiamasi spręsti ES kylančias problemas. Šis noras buvo su kaupu patenkintas.
Kalbėdama susirinkusiems bendražygiams europarlamentarė sakė, jog Europos Sąjunga gyvena ne pačius geriausius laikus. Ji nurodė keletą veiksnių, keliančių susirūpinimą.
Visų pirma, tai agresyvėjanti Rusijos politika. Kremlius kišasi į ES valstybių rinkimus, remdamas ekstremistines partijas; aktyviai užsiima dezinformacija ir informacinėmis atakomis. Jau nekalbant apie tai, jog iki šiol Krymas, dalis Gruzijos yra okupuoti, ir V. Putinas nesiruošia iš ten trauktis. Toliau vyksta karas Rytų Ukrainoje, o Rusija aktyviai dalyvauja Sirijos konflikte, remdama diktatorių Bašarą al Asadą, nuodijantį savo piliečius cheminiais ginklais.
Kremlius taip pat stengiasi „prastumti“ Nord Stream 2 projektą, kuris ne tik apeitų Baltijos valstybes bei Lenkiją, bet taip pat susilpnintų Ukrainą, atimant iš jos tranzitinės dujų eksporto šalies statusą. L. Andrikienė sakė, jog pasigenda aktyvesnių Lietuvos valdžios žingsnių, stabdant Nord Stream 2.
Dar labiau politinę padėtį komplikuoja nenuspėjama JAV prezidento Donaldo Trumpo politika. D. Trumpas anksčiau atmetė laisvosios prekybos sutartį su ES, o dabar jau ruošiasi taikyti tarifus ES plieno ir aliuminio eksportui. Tai reikštų prekybos karą tarp ES ir JAV, kuriame nė viena kariaujanti pusė nebūtų laimėtoja, o prarastume ne vieną milijardą eurų.
Silpnėjant transatlantiniams ryšiams vis daugiau problemų kelia ekonomiškai auganti ir vis daugiau politinių ambicijų turinti Kinija. L. Andrikienė priminė, jog Kinija „Šilko kelio“ arba OBOR strategijai įgyvendinti dar 2013 metais skyrė apie trilijoną dolerių. Kinija tiesiogiai arba per tarpininkus investuoja į strateginius, su mūsų, ES valstybių narių saugumu ir konkurencingumu susijusius ūkio sektorius. Jautrausi sektoriai, į kuriuos yra nusitaikiusi Kinija, yra tie patys, į kuriuos jau ne vienerius metus taikosi Rusija – energetika, transportas (uostai, oro uostai), media ir t.t. Kinija jau nusipirko Graikijos Pirėjo uostą; jai taip pat rūpi Klaipėdos uostas. Todėl investicijų patikros mechanizmas ES lygiu yra būtinas, tiek dėl Kinijos, tiek dėl Rusijos, nes labai daug kas „pastatyta ant kortos“.
L. Andrikienė sakė susirinkusiems, jog padėtis pačioje ES, kur auga ekstremizmas ir nacionalizmas, taip pat nėra paprasta. Pernai spalio mėnesį į ES problemas atkreipė dėmesį bei pasiūlė jas spręsti kartu ir Popiežius Pranciškus. Jis paragino Bažnyčios atstovus, politikus, akademikus bei spaudos žmones kartu svarstyti problemas bei siūlyti jų sprendimo būdus. Viena svarbiausių spręstinų problemų yra skurdo ir socialinės atskirties mažinimas, nes būtent į šias visuomenės grupes kaip labiausiai pažeidžiamas taikosi įvairaus plauko ekstremistai ir anarchistai. „Politikai ir Bažnyčia dirbo atskirai, bet mums būtina dirbti kartu. Tai sako ir šiemet Lietuvą aplankysiantis Popiežius Pranciškus“, – sakė L.Andrikienė.
Europarlamentarė sakė, jog lietuviai, save laikantys krikščionimis, nesugeba užjausti ir priimti pabėgėlių, kurių dalis taip pat yra krikščionys. Baiminamasi, esą pabėgėliai gali pakeisti lietuvišką gyvenimo būdą, sukelti kitų problemų.
L. Andrikienė sakė, jog jai patiko šią savaitę Europos Parlamente sakyta Prancūzijos prezidento Emanuelio Macrono kalba. Ji pabrėžė, kad jo kalba apie Europos Sąjungos ateitį patiko visų be išimties frakcijų atstovams. „Iki šiol Europos lydere buvo Angela Merkel. Jos pozicijoms po pastarųjų rinkimų susilpnėjus, atrodo, jog Prancūzijos prezidentas tampa naujuoju Europos lyderiu“, – sakė L. Andrikienė. Ji pabrėžė, jog tai ypač svarbu – Europai tikra ir efektyvi lyderystė yra būtina.
Valentinas Mitė
