Senų politikos dramblių kapinėmis kartais pavadinamame Europos Parlamente (EP) lietuvių yra vienuolika, bet ne visų jų darbus rinkėjai gali įvertinti remdamiesi oficialia statistika. Po šimtais neva pasakytų kalbų iš tiesų slepiasi parlamento tyleniai, sako jo narė Laima Andrikienė. Tiesa, kai darbotvarkėje atsiduria Lietuvai svarbūs klausimai, dėl vieningos pozicijos keblumų nekyla, pažymi ji.
Alfa.lt su EP nare kalbėjosi apie darbą Briuselyje, paradoksalų lietuvių požiūrį į europines institucijas, kartų santykius konservatorių partijoje bei tinkamiausią pastarosios kandidatą prezidento rinkimuose.
Statistika – ne tikrovės atspindys
Kad mažos šalies politikai dideliame ir margame EP gali būti pastebimi, rodo tai, kad šių metų kovą du Lietuvos atstovai – Petras Auštrevičius ir L. Andrikienė – pirmą kartą istorijoje buvo pripažintį „Metų europarlamentarais“. O kaip su mažos šalies interesais? L. Andrikienės teigimu, pirmosios savo kadencijos pradžioje, kai Lietuva ką tik buvo priimta į Bendriją, ir ji pati buvo skeptiškesnė, kad tai įmanoma.
„Žinote, dirbdama trečią kadenciją Europos Parlamente aš galiu jums pasakyti – kai važiavau 2004-aisiais, optimizmo turėjau nedaug, buvau skeptiškesnė negu dabar. Tuomet europarlamentarų buvo berods apie 650, ir aš galvojau, toje masėje mes, trylika, nuskęsim, mūsų balso negirdės niekas. Dabar, dirbdama trečią kadenciją, galiu pasakyti – nuoseklus, kantrus, atkaklus darbas tikrai duoda savo rezultatus ir Lietuvos balsas Europos parlamente yra girdimas“, – sako pašnekovė.
Nors Lietuvai aktualiuose klausimuose mūsų šalies atstovai dažniausiai balsuoja identiškai, jų darbštumas toli gražu ne toks pats, pastebi L. Andrikienė. Jai kliūva tai, jog oficialiojoje statistikoje galima pamatyti, esą parlamento nariai per plenarinę sesiją pasako ir po tūkstantį ar daugiau kalbų, nors tai nėra realu.
„Jeigu europarlamentarai tiek kalbėtų, sesija turėtų niekada nesibaigti, ji turėtų tęstis visus penkerius metus non stop, tada būtų įmanoma pasakyti tiek kalbų. Kas yra padaroma: yra susumuojamos kalbos, kurios tikrai pasakytos plenarinėje sesijoje su tokiu veiklos formatu kaip aiškinimai po balsavimo. Įsivaizduokite, baigiasi plenarinė sesija ir dar visą savaitę parlamentaro padejėjai kepa paaiškinimus po balsavimo, kurie neturi jokios įtakos, absoliučiai jokios prasmės. Jie išsiunčiami posėdžio sekretoriatui ir pasilieka istorija. Prikepa jų, jeigu balsavome dėl 40-ies klausimų plenarinėje sesijoje, tai tikėkitės 40 paaiškinimų“, – Alfa.lt sakė L. Andrikienė.
„Sakykim, vienas mano kolega, parašyta, kalbėjo du šimtus šešiasdešimt kažkiek kartų, de facto jis kalbėjo nulį kartų per ketverius metus. Kitas kolega kalbėjo, ten sakoma, daugiau negu tūkstantį kartų, iš tikrųjų kalbėjo šimtą kartų“, – pastabų kolegoms iš Lietuvos turėjo politikė.
Kartų konflikto tarp konservatorių nėra
EP narių pavardės Lietuvoje linksniuojamos gana retai, tačiau kartais jie patys primena apie save, kartais – ir taip, jog vėliau veikiausiai tenka gailėtis. Liepą nuotraukų koliažas su prierašu „Nesakykite, kad klimato kaita neegzistuoja“, kuriame sugretinamos 1986-ųjų ir 2016-ųjų nacionalinės prancūzų futbolo rinktinės, pasirodė vertas pasidalijimo L. Andrikienei. Ji feisbuke pridūrė ir savo žodžių: „Ne tik klimato kaita – globalizacija taip pat veikia.“
Netrukus po L. Andrikienės įrašu pasipylė kaltinimai rasizmu, politikę sukritikavo ir partijos kolega Adomas Bužinskas: „Matyt, yra dalykų, kurių nepadeda išmokti net ir trečia kadencija Europos Parlamente. Bent tiek gerai, kad ir paskutinė“, – rašė jis.
Nors į tai L. Andrikienė atsakė pasiūlymu jaunajam politikui pasimokyti etiketo ir rasizmo įraše neįžvelgė, netrukus šis įrašas buvo pašalintas. Beje, dėl neva rasistinių užuominų praėjusiais metais partijos bičiulių, o ypač jaunesniųjų, kritikuota ir Rasa Juknevičienė. Jos išsireiškimas „minčių kyla įvairių“, kai prieš keletą metų Feisbuke pasidalino įspūdžiais iš oro uosto, kuriame meldėsi musulmonai, tapo sparnuota ir internete vis atgimstančia fraze.
Laimos Andrikienės įrašas feisbuke sukėlė pasipiktinimą dėl įžvelgto rasizmo© „Facebook“
L. Andrikienė nesureikšmina šio įvykio, o paklausta apie tai, ar Tėvynės sąjungos gretose juntami ženklūs skirtumai tarp jaunosios ir vyresnės kartos, tarp pažiūrų ir jų raiškos būdų, ji sako esą būtų keista partijoje sugyventi be nuomonių išsiskyrimų. Galop, europarlamentarės teigimu, viską nusprendžia rinkėjai, ne šiluma tarp saviškių.
„Viskas priklauso nuo to, o ne nuo to, kaip mes partijoje vienas į kitą reaguojame, kokia nors chemija yra gera ar bloga. O Adomas irgi dalyvaus rinkimuose tikriausiai, tai galiu tik palinkėti jam sėkmės“, – sakė EP narė.
Nors 2014 m. L. Andrikienė turėjo planų dalyvauti Vilniaus mero rinkimuose, bet visgi užleido vietą kitiems konservatoriams, ji pati neslepia, kad kitų metų rinkimuose jos prioritetu yra Europos Parlamentas: „matysime, kiek mane skyrių norės matyti besirungiančią rinkiminėje kampanijoje ir norės mane matyti Europos Parlamente. Sakyčiau, kad mano darbotvarkėje yra tie rinkimai“.
Kituose rinkimuose, kurie taip pat įvyks kitąmet, t.y. šalies prezidento, konservatorių kandidatu L. Andrikienė sako labiausiai norinti matyti partinį žmogų, tačiau ir gebėjimas pritraukti ryškią personaliją už partijos ribų, tačiau artimą vertybėmis, taip pat rodo politinės jėgos stiprybę, mano ji.
„Aš tebeturiu tą svajonę – mes esame tikrai tokia didelė ir stipri partija, kad galėtume rasti savo tarpe žmogų, kuris galėtų būti rimtas kandidatas, rimtas konkurentas prezidento rinkimuose“, – dėstė europarlamentarė.
Visas pokalbis su Europos Parlamento nare dr. Laima Andrikiene – Alfa.lt vaizdo įraše: