Šešios dienos Europos keliuose, miestuose ir didmiesčiuose, svetimos kalbos, naujos pažintys, draugai, įspūdžiai, žinios, patirtys. Tokiam smagiam iššūkiui pasirašė keturiasdešimties žmonių grupė iš skirtingų Lietuvos miestų, kuriuos pas save, tiksliau – į savo darbo vietą, pasikvietė Europos Parlamento narė dr. Laima Andrikienė. Šeštąją dieną, kai lietuvaičių kelias jau driekėsi namų pusėn, nusivylusiųjų tikrai nebuvo.
Ir jaunimas, ir vyresni
Nuo 2004 metų Europos Parlamente Lietuvai atstovaujanti L. Andrikienė turi galimybę kasmet į svečius pakviesti po keletą grupių iš Lietuvos. Šįkart į kelionę, kuri tęsėsi nuo rugsėjo 28-osios iki spalio 4-osios, vyko Kauno, Alytaus, Šilutės, Lazdijų miestų ir rajonų gimnazistai ir jų mokytojai, grupelė Alytaus buhalterių, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Panevėžio skyriaus atstovės, konkurso „Europrotai“ nugalėtojai iš Kauno, Jaunųjų konservatorių lygos valdybos narės, „Žemaičio“ ir „Alytaus naujienų“ žurnalistės bei kiti. Grupę lydėjo L. Andrikienės padėjėjas Arūnas Barbšys ir gidė Rasa Pečiulienė.
Kaip vėliau pasakojo pati L. Andrikienė, ji mielai į Europarlamentą kviečianti jaunimą, bet niekada nepamirštanti ir vyresnių žmonių. „Laikausi tos nuostatos, kad jaunimui – dar visas gyvenimas prieš akis, jie dar tikrai turės progų daug ką pamatyti ir patirti, o štai vyresniųjų galimybės nėra tokios plačios, todėl neretai pirmenybę teikiu jiems“, – kalbėjo europarlamentarė.
Lenkija, Čekija, Vokietija, Prancūzija
Pirmoji kelionės diena, kaip ir visuomet vykstant vakarų pusėn, – kone tūkstančio kilometrų kelias per Lenkiją. Kad tie kilometrai neprailgtų, Rasa ir Arūnas keliautojus kvietė susipažinti. Tada ir paaiškėjo, kad grupė – tikras margumynas, kuriame – ir pozityviai nusiteikę, protingi, veiklūs jaunuoliai, ir labai charizmatiškos vyresnio amžiaus asmenybės. Po prisistatymo ne vienas žavėjosi: „Su kokia šaunia kompanija aš keliauju!“
Pirmoji šalis, kurią keliautojai pasiekė po Lenkijos – Čekija ir jos sostinė Praha. Joje lietuviai praleido visą dieną. O pamatyti Prahoje tikrai buvo ką: Hradas – pilies ansamblis su įspūdingąja Šv. Vito katedra, Karalių rūmai ir Auksinė gatvelė, Karolio tiltas, Rotušės aikštė ir žymusis, vos prieš keletą dienų restauruotas šimtmečius menantis laikrodis.
Gidė Rasa negailėjo ir šmaikščios informacijos apie Čekiją, čekus ir jų sostinę. „Praha – miestas, turintis 94 bažnyčias ir apie 940 aludžių. Visi žinome, kuo ši šalis garsi: alumi, avalyne, santechnika, krištolu, škodomis“, – pasakojo gidė. Ji perspėjo dėl čekų žodyno: „Neapsirikite, nes kai kurie jų žodžiai reiškia visai ką kita, nei jūs galite pagalvoti: žena – tai ne žmona, o moteris, muž – vyras, vaniajiet – kvepia, užasnaja – graži.“
Trečiąją kelionės dieną keliautojams teko galimybė bent akies krašteliu pažinti Vokietiją, tiksliau – Bavarijos kraštą ir puikų Niurnbergo miestą bei įspūdingą jo architektūrą. Senoji Šventosios Romos imperijos sostinė keliautojus sužavėjo didinga Imperatoriškąja pilimi ir senamiesčiu. O gavę valandėlę laisvo laiko visi skubėjo susirasti kokią užeigą, siūlančią garsiųjų 9 centimetrų ilgio ir 22 gramų svorio Niurnbergo dešrelių. Radusieji gyrė – jos nepakartojamos!
„Vokietija – ypač marga šešiolikos žemių šalis. Bet visus vokiečius sieja vienas dalykas – visi jie paiso tvarkos ir laikosi įstatymų“, – pasakojo Rasa. Gidė nepamiršo paminėti ir „Oktoberfest'o“ (juolab kad keliavome kaip tik tuo metu, kai jis vyko) – vokiečiams labai svarbios alaus šventės, kurioje kasmet sudalyvauja 6–7 milijonai žmonių. „Ši tauta tikrai labai mėgsta alų. Šioje šalyje auginamos plantacijos apynių, o alaus rūšių yra tiek, kad sunku ir suskaičiuoti“, – pasakojo Rasa. Jos teigimu, minėtoji šventė turi savų keistenybių – kol linksminasi, vokiečiai tvarkos nesilaiko – viską meta sau po kojom. Kitas šiek tiek šokiruojantis dalykas – prie kepsnio galite pamatyti užrašą: „Tai 36-asis per šią šventę iškeptas veršiukas, jo vardas buvo Henken“.
Jei įdomu, kuo garsus pats Niurnbergas, gidė vardijo: čia įsteigta pirmoji Europoje gimnazija, nutiestas geležinkelis, išrastas pieštukas, gaublys, klarnetas. Be to, juk būtent Niurnberge vyko garsusis teismo procesas, per kurį už nusikaltimus taikai ir žmonijai nuteisti nacistinės Vokietijos politiniai ir kariniai veikėjai.
Kelionės tikslas – Europarlamentas Strasbūre
Galutinis šios kelionės tikslas buvo pasiekti šalia Vokietijos ir Prancūzijos sienos, Prancūzijos teritorijoje, Elzaso regione, įsikūrusį Strasbūrą, kuriame tuo metu vyko savaitę trunkanti Europos Parlamento plenarinė sesija. Beje, būtent Strasbūras, o ne Briuselis yra oficiali bei pagrindinė Europarlamento būstinė.
Strasbūras, kaip pasakojo Rasa, – maždaug Kauno dydžio miestas, kuris sujuda būtent tuomet, kai į jį kas mėnesį savaitei suvažiuoja europarlamentarai. Kitas tris savaites jie posėdžiauja Briuselyje. „Jų laukia visi – viešbučiai, kavinės, kelionių agentūros, kirpėjai... Europarlamento savaitė Strasbūre – gardus kąsnis, kurio dėka miestas tikrai atgyja“, – smagiai pasakojo gidė.
Pirmoji Strasbūre aplankyta vieta, žinoma, – Vyriausybiniame rajone įsikūrusi Europos Parlamento būstinė. Prieš įeinant – atidi patikra, kad svečiai neįsineštų to, kas gali sukelti pavojų.
Pakviesti į vieną iš salių lietuviai pirmiausia gavo „dozę“ žinių apie Europos Sąjungą ir Europos Parlamentą. ES – tai 28-ių Europos valstybių ekonominė bei politinė bendrija, kuri įkurta 1992 metais sudarius Mastrichto sutartį. Jos pirmtakė buvo 1952-aisiais šešių valstybių sukurta Europos anglių ir plieno bendrija. Lietuva ES nare tapo 2004 metais.
ES turi septynias institucijas: Europos Parlamentą, Europos Vadovų Tarybą, Tarybą, Europos Komisiją, Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, Europos centrinį banką, Audito Rūmus. Europos Parlamentas – vienintelė tiesiogiai renkama institucija – turi 751 narį, Lietuvos atstovų jame – 11. Visi jie dirba skirtingose frakcijose, kurių iš viso yra aštuonios. Dr. L. Andrikienė kartu su Algirdu Saudargu ir Antanu Guoga yra įsitraukę į Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakciją.
Netrukus grupės laukė ir svarbiausias susitikimas – su europarlamentare L. Andrikienė, šioje institucijoje dirbančia jau tris kadencijas. Kiek vėliau lietuviai buvo pakviesti į įspūdingo dydžio posėdžių salę, kur keliasdešimt minučių klausėsi Juodkalnijos Prezidento kalbos, stebėjo, kaip priimami sprendimai, bandė atsekti, kur posėdžių salėje sėdi Lietuvos atstovai.
Pasibaigus posėdžiui, grupės laukė ypatinga staigmena – L. Andrikienės dovanota apžvalginė ekskursija po Strasbūrą, bet ne autobusu ar pėstute, o laivu, plaukiant Ilio upe. Visus žavėjo būtent tokia pažintis su miesto įžymybėmis: Dievo Motinos katedra, senąja muitine, Šv. Tomo protestantų bažnyčia, Rohano rūmais ir kt. Po šios pramogos – vakarienė jaukiame restorane, kur buvo galima su L. Andrikiene pabendrauti jau ne oficialioje aplinkoje.
Atgal su pilnu įspūdžių bagažu
Kitą dieną, atsisveikinę su Prancūzija, lietuviai patraukė namų pusėn. Vėl laukė ilgas kelias – per Vokietiją ir Lenkiją, pakeliui dar aplankant puikų Bavarijos miestą Bambergą.
Kol autobusas judėjo Lietuvos pusėn, keliautojai turėjo gražaus laiko apgalvoti ir įvertinti svečiose šalyse patirtus įspūdžius. Gerų emocijų tikrai netrūko ir, baigiantis kelionei, visi noriai jomis dalijosi. Įsimintiniausių kelionės įvykių sąrašo viršuje, be konkurencijos, – vizitas Europarlamente ir artima pažintis su dr. L. Andrikiene. Žinoma, visi džiaugėsi ir tuo, kad galėjo pamatyti ne tik Strasbūrą, bet ir kitus Europos miestus, o vakarais pasivaikščioti po miestelius, kuriuose nakvojo.
Įspūdingos aplankytų miestų istorijos ir architektūra, nacionaliniai lenkų, čekų, vokiečių ir prancūzų patiekalai, pažintys su vietiniais žmonėmis. O kur dar puikūs pakeleiviai, profesionalūs palydovai Arūnas ir Rasa, saugiai vežę vairuotojai Arvydas ir Valdas. Tai didžiulis įspūdžių bagažas, kurį kiekvienas iš mūsų parsivežėme su savimi ir dar ilgai jį branginsime.
Lina LIŪNIENĖ
zemaiciolaikrastis.lt/23340/sesios-dienos-kuriu-kulminacija-strasburas/