Veliuonoje – pokalbis apie Šv. Jokūbo kelius Lietuvoje, krikščioniškąsias Europos šaknis

Gegužės 7 dieną Laima Andrikienė lankėsi Jurbarko rajono savivaldybės Veliuonos kultūros centre, kur vyko diskusija „Šv. Jokūbo keliai Lietuvoje". Su veliuoniškiais tą vakarą apie piligrimystę ir Šv. Jokūbo kelius Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse kalbėjosi ne tik europarlamentarė, bet ir Lietuvos Šv. Jokūbo kelio draugų asociacijos viceprezidentas Valdas Kilpys bei Veliuonos parapijos klebonas kun. Šarūnas Leskauskas. Svečiai papasakojo, kokia yra Šv. Jokūbo kelio istorija ir prasmė, jo dvasinė reikšmė. Veliuonos parapijai ir bendruomenei buvo įteikti Šv. Jokūbo kelio ženklai, kuriuos veliuoniškiai pritvirtins prie savo bažnyčios, būsimų nakvynės namų, kad piligrimai žinotų, jog Veliuona yra Šv. Jokūbo piligrimų kelio stotis ir kad jie čia yra laukiami. Šv. Jokūbo keliai Lietuvoje ženklinami specialiais ženklais, remiantis europine tradicija ir LR Vyriausybės nutarimu „Dėl Švento Jokūbo kelio per Lietuvą", kuris buvo priimtas 2016 m. birželį.

Diskusija, kurioje gausiai dalyvavo Veliuonos gimnazijos mokytojai ir gimnazistai, parapijos tikintieji, kiti bendruomenės nariai, neapsiribojo Šv. Jokūbo kelių Lietuvoje plėtros, su tuo susijusių konkrečių darbų aptarimu. L. Andrikienė susirinkusiems priminė Popiežiaus Pranciškaus raginimą permąstyti Europą ir krikščionių misiją, jų vietą šiandienos pasaulyje. Europarlamentarė pabrėžė, kad Europos Sąjunga yra krikščionių sąjunga, jos esmė – graikų filosofija, romėnų teisė ir vienas Dievas, o Europos Sąjungos įkūrėjai buvo ne tik krikščionys, bet ir geri katalikai.

Europarlamentarė susirinkusius veliuoniškius kvietė žvelgti plačiau, susimąstyti apie krikščionių padėtį šiandienos pasaulyje. Ji pastebėjo, kad gyvendami krikščioniškoje, katalikiškoje Lietuvoje neturėtume pamiršti: daug kur pasaulyje krikščionys yra persekiojami. Apie 70 procentų prievartos aktų pasaulyje, kylančių iš religinės neapykantos, yra nukreipti prieš krikščionis. Krikščionys tapo labiausiai persekiojama religine grupe pasaulyje. Jie persekiojami ne tik komunistinėje Kinijoje ar Indijoje, bet ir ten, kur krikščionybė gimė - tai yra Artimuosiuose Rytuose. Daug pabėgėlių, kurie užplūdo Europą pastaraisiais metais, yra krikščionys iš Sirijos, Irako, Afganistano. „Istorija, žmonijos patyrimas rodo, kad iš gimtųjų vietų išvyti krikščionys į jas nebegrįžta. Mums sunku patikėti, kad 21 amžiuje, aukštųjų technologijų, interneto amžiuje, kai dauguma yra išsilavinę, baigę ne tik mokyklas, bet ir universitetus, žmonės yra kankinami, žudomi, persekiojami, verčiami bėgti iš namų, nes tiki Jėzų Kristų ir nepasiduoda raginimams ir prievartai atsisakyti savo tikėjimo", - sakė L. Andrikienė.

Europa negali abejingai žiūrėti į krikščionių kančias. Kita vertus, tik dvasiškai stipri Europa gali būti priebėga ir parama tikėjimo broliams. Europos krikščioniškųjų šaknų, vertybinio pamato stiprinimas yra būtinas, o piligrimystės tradicijos puoselėjimas ir stiprinimas – vienas iš būdų to pasiekti. Popiežiaus Pranciškaus raginimas permąstyti Europą ir krikščionių misiją mūsų valstybėje ir kitur Europoje yra ypatingai aktualus.

EP narės dr. Laimos Andrikienės biuro Vilniuje informacija