Laima Andrikienė
#SekmadienioSkaitiniai9
Šis sekmadienio skaitinys bus rimtas, jokių argentinietiškų tango ir nukrypimų į lyriką. Šiandien visi portalai, visos pasaulio naujienų agentūros transliuoja žinią: Briuselyje vykusi Europos Vadovų Taryba pritarė ES ir Jungtinės Karalystės (JK) susitarimui dėl Brexit’o. Dabar žodis – JK parlamentui, jis turi pritarti susitarimui arba jį atmesti. Taigi, šio vakaro skaitinys – apie tai, apie Brexit’ą.
Ką atsakytumėte, gerbiamieji, jei paklausčiau: ar įmanoma išimti kiaušinį iš omleto? Greičiausiai pasakytumėte “ne”, misija neįmanoma. Būtent taip Brexit’ą apibūdino Pascal Lamy, buvęs Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) generalinis sekretorius, prieš tai – už tarptautinę prekybą atsakingas Europos Komisijos narys. Patyręs, puikiai ES sutarčių, įstatymų, taisyklių sistemą išmanantis politikas, tuo dar kartą patvirtindamas, kaip stipriai ES valstybės tarpusavyje yra susiję. Juk Jungtinė Karalystė yra ES narė nuo 1973 m. sausio 1 dienos…
Tai leidžia manyti, kad nepaisant visų deklaracijų ir garsių skyrybų pareiškimų, mūsų santykių su Jungtine Karalyste statusą po Brexit’o geriausiai apibūdins žodis “sugyventiniai”. Jungtinė Karalystė nebus šeimos narė, bet iš ES niekada visiškai neišstos. Mus sies daugiau dalykų nei tai, kas dabar sieja ES su tokiomis valstybėmis kaip, pavyzdžiui, Norvegija, Kanada ar Šveicarija. Taip šiandien galėčiau apibūdinti Brexit’ą ir jo pasekmes.
ŠIANDIEN, LAPKRIČIO 25-ĄJĄ BRIUSELYJE
Vakar, šeštadienio popietę į Briuselį susitikti su Europos Komisijos vadovu Jean–Claude Juncker’iu atvyko Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May. Žurnalistams spekuliuojant dėl šio vizito tikslų (juk derybos dėl Brexit susitarimo baigtos, susitarimo teksto taisyti negalima!), Vokietijos kanclerė Angela Merkel visai ne juokais pagrasino apskritai nevyksianti į sekmadienį vyksiančią Vadovų tarybą, jei išvakarėse T. May ir J.-C. Juncker’is bandys dar dėl ko nors derėtis, taisyti pasiektą susitarimą. Kanclerės argumentai buvo aiškūs: deryboms skirtas laikas baigėsi, ką pavyko pasiekti, tai ir sugulė į sutarties tekstą.
Šiandien, sekmadienį, į Briuselį rinkosi Europos Sąjungos valstybių vyriausybių vadovai, Vadovų tarybos posėdyje dalyvavo ir Prezidentė D. Grybauskaitė. Sprendimą, kad pasiektajam susitarimui Vadovų taryboje bus pritarta, buvo galima numanyti iš anksto. Taip ir įvyko. Priežastis – ES neturi pagrindo nepasitikėti savo derybininkais, o susitarimas, kurį pavyko pasiekti su Jungtine Karalyste, yra maksimumas, kuris buvo įmanomas šiose derybose. Šiandien Briuselyje buvo pritarta ir Politinei deklaracijai. Atrodo, galima būtų švęsti pergalę, tačiau šypsenos buvo rūgščios, o J.–C. Juncker’s Brexit’ą ir susitarimą dėl jo pavadino vienu žodžiu – tragedija.
JK vyriausybė susitarimui pritarė tą pačią dieną, lapkričio 14-ąją, kai jis buvo pasiektas. Tiesa, jau kitą dieną po šio Vyriausybės sprendimo atsistatydino JK vyriausiasis derybininkas Dominic’as Raab’as ir dar keli ministrai.
Gruodį dėl susitarimo turi balsuoti JK parlamentas, savo žodį tars ir Europos Parlamentas. Abiejų parlamentų pritarimas pasiektajam susitarimui yra būtinas, kad dokumentas būtų “aktyvuotas”, vykdomas, kad JK 2019 metų kovo 29 dieną išstotų iš ES, kaip sutarta sutartyje. Jei bent viena institucija susitarimui nepritars, JK minėtą dieną gali tekti trauktis iš ES be susitarimo.
BRITANIJOS PARLAMENTAS ŪŽIA
Britanijos parlamentas ūžia kaip bičių avilys: leiboristai reikalauja T. May trauktis, konservatoriai skilo – vieni stengiasi surinkti būtinus 48 parašus, kad parlamente būtų svarstomas nepasitikėjimas premjere, kiti ragina organizuoti naują referendumą, treti nori Brexit’o, JK pasitraukimo iš ES, todėl ir nemėgstama T. May jiems yra reikalinga pradėtam darbui užbaigti. Premjerės pasitraukimas galėtų smarkiai pakenkti jų tikslui.
Škotija taip pat nerami. Jos Pirmoji ministrė (Škotijos yriausybės vadovė) Nicola Sturgeon orą drebina garsiais kritiškais pareiškimas, kaltindama T. May politiniu aklumu ar dar blogiau. Šiaurės Airijos junionistų partija, iki šiol JK parlamente rėmusi T. May vyriausybę, taip pat reiškia nepasitenkinimą pasiektu susitarimu.
Trumpai sakant, Jungtinėje Karalystėje visi rikiuoja pulkus gruodį vyksiančiam lemiamam mūšiui – balsavimui dėl pasiektojo susitarimo dėl JK išstojimo iš ES.
EUROPOS PARLAMENTO REAKCIJA Į PASIEKTĄ SUSITARIMĄ: SVARSTYSIME
Pasiektasis susitarimas – tai 585 puslapiai “išstojimo sutarties” teksto, kuris tapo viešai prieinamas lapkričio 14-ąją, plius 26 puslapių apimties Politinė deklaracija, kurioje apibendrinami ES ir JK ateities santykiai prekybos, saugumo ir kitose srityse. Jei manote, kad Europos Parlamente metėme visus darbus ir puolėme skaityti susitarimo teksto, turiu nuvilti – to nebuvo, darbai vyksta įprastu ritmu. Iš dalies dėl to, kad apie derybų eigą europarlamentarai buvo informuojami visą derybų metą, tą nuolat darė ir ES derybininkas Michel’is Barnier, ir už šį klausimą atsakingi mano kolegos Europos Parlamente Guy Verhofstadt’as ir Elmar’as Brok’as. Jokių netikėtumų publikuotame sutarties tekste nėra.
Dauguma Europos Parlamento narių Brexit’ą apskritai vertina neigiamai, kaip procesą, kuriame laimėtojų nebus. Antra, mūsų vertinimu, didesnių praradimų patirs JK. Tokią poziciją Europos Parlamentas yra pareiškęs jau ne vieną kartą, ir prieš derybų pradžią, ir deryboms įpusėjus. Trečia, pagal galiojančias ES taisykles, šis susitarimas dėl Brexit’o neįsigalios, jei ir kol jam nepritars Europos Parlamentas.
Gruodžio 10 d. Strasbūre prasidėsiančioje Europos Parlamento plenarinėje sesijoje svarstysime šią sutartį, vėliau balsuosime, kaip vertiname pasiektą susitarimą ir ar pritariame jam. Tada žinosime ir galutinį Europos Parlamento verdiktą – taip arba ne.
BAIMĖS DĖL SKYRYBŲ BE SUSITARIMO NĖRA, GREIČIAU RŪPESTIS, NORAS IŠSISKIRTI BE DURŲ TRANKYMO
Kai kas manęs klausia, ar Europos Parlamente baiminamasi JK išėjimo be susitarimo, t. y. nepasiekus susitarimo dėl skyrybų sąlygų. Nuotaikų Europos Parlamente nevadinčiau baime. Skyrybos be susitarimo tik pademonstruotų abiejų pusių politikų neprofesionalumą ir neatsakingumą, situacijos rimtumo nesuvokimą. Mes į JK norą pasitraukti iš ES reaguojame rimtai, stebime derybų eigą, keliame klausimus, kurie yra svarbūs mūsų piliečiams, visai Europos Sąjungai, jos valstybėms narėms. Esame nubrėžę taip vadinamas “raudonąsias linijas”, ribas, kurių mūsų derybininkams nevalia peržengti, kurios yra galimų kompromisų ribos. Ypatingai jautrios sritys – ES valstybių narių piliečių padėtis, garantijos jiems Jungtinėje Karalystėje po Brexit’o, pereinamasis laikotarpis, “skyrybų mokestis”, kurį JK turi sumokėti Europos Sąjungai, Šiaurės Airija, sienos su Airija klausimas ir kiti.
Didžiausios Europos Parlamento frakcijos, kuriai ir aš priklausau, poziciją yra lengva apibrėžti: Brexit’as – istorinė klaida, o Jungtinė Karalystė – pirmoji stambi populistų ir ekstremistų pergalė Europos Sąjungoje. Tai šventė Brexit’o veikėjus Jungtinėje Karalystėje skatinusiai ir rėmusiai Rusijai, kaip ir visoms kitoms išorės jėgoms, kurios siekė ir siekia susipriešinusios, silpnos, nukraujavusios Europos Sąjungos, negana to, nukirstais tradiciniais ryšiais su JAV.
Su britais europarlamentarais apie Brexit’ą kalbamės nuolat. Tarp jų turiu daug gerų kolegų, su kuriais jau trečią kadenciją dirbame tuose pačiuose komitetuose. Apskritai pirmąją kadenciją Europos Parlamente su britų konservatoriais buvome toje pačioje frakcijoje, tuomet ji vadinosi Europos liaudies partijos – Europos demokratų frakcija, ji buvo didžiausia EP frakcija, kol 2009 metais tuometinis britų konservatorių lyderis D. Cameronas “neišsivedė” jų iš mūsų politinės šeimos. Negana to, kaip vien asmenine karjera besirūpinantis politinis oportunistas ir populistas jis atvedė savo tautą į referendumą, prie balsadėžių, net neskaičiavęs JK pasitraukimo iš ES pasekmių, neinformavęs visuomenės apie tokio žingsnio kainą JK ekonomikai, žmonėms. Ir 50 milijonų britų balsavo, remdamiesi ne racionaliais argumentais, o emocijomis neva lenkas santechnikas, lietuvis statybininkas ar rumunė vištų pešėja yra dėl visko kalti, o JK neturi kito pasirinkimo, kaip tik trauktis iš ES. Žinoma, taip sakydama suprastinu situaciją, tačiau faktas, kad britai tik po referendumu pareikšto apsisprendimo palikti ES ėmėsi skaičiuoti potencialias pasitraukimo iš ES pasekmes.
Šiuo metu du buvę britų konservatoriai yra sugrįžę į mūsų EP frakciją, jie vėl yra mūsų frakcijos kolegos, tik jau kaip nepartiniai. Manau, kad nesuklysiu pasakydama, jog mūsų frakcijoje viltis, kad Brexit’as neįvyks, tebėra gyva. Vieni tikisi, kad pasiektam susitarimui nebus pritarta JK parlamente, kad T. May Vyriausybė bus priversta atsistatydinti, kad vyks dar vienas referendumas, kurio metu britai balsuos, ar jie pritaria pasiektam susitarimui su ES, ar ne. Turime būti pasirengę visiems įmanomiems scenarijams.
Turiningos, sėkmingos artėjančios savaitės Jums visiems, mano FB draugai!
Vilnius, 2018 11 25