Laima Andrikienė
Spalis 17 d.
ALFA.LT
ES ir JAV santykiai: kodėl tenka elgtis kaip su aikštingu vaiku?
Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) partnerystė trunka dešimtmečius, ji apima bendradarbiavimą visose srityse. Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungai 2013 m. antrajame pusmetyje buvo žengtas dar vienas svarbus žingsnis – pradėtos ES – JAV derybos dėl laisvosios prekybos sutarties (angl. TTIP – Transatlantic Trade and Investment Partnership). Buvo tikimasi sukurti precedento pasaulyje neturinčią laisvosios prekybos erdvę – 510 mln. ES valstybių gyventojų ir 320 milijonų JAV gyventojų – be muitų, kvotų, apribojimų investicijoms. Vykstant deryboms didžiausią nepasitenkinimą jomis reiškė Kinija ir Rusija.
2016 m. pabaigoje, deryboms einant į pabaigą, buvo laukiama naujojo JAV prezidento išrinkimo, jam/jai paliekant galimybę pasakyti nuomonę šiuo svarbiu klausimu.
„Prezidentu išrinktas Donaldas Trumpas mums uždėjo „vyšnią ant torto“, ir toji vyšnia buvo „ne”. Derybos liko nebaigtos, parašai nesudėti, o ES su JAV tenka bendrauti kaip su aikštingu vaiku. Tiksliau – ne su pačia valstybe, o su Baltųjų rūmų šeimininku”, – sakė Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto narė Laima Andrikienė.
Šiuo metu Europos Parlamento, kitų ES institucijų delegacijos reguliariai vyksta į JAV, susitinka su kongresmenais, senatoriais, prezidento administracijos žmonėmis. „Mūsų tikslas yra labai paprastas: pasiekti, kad jeigu kažkas sutartyje netenkina, visuomet galima sėsti prie derybų stalo ir susitarti dėl abiem besiderančioms pusėms priimtinų dalykų“, – kalbėjo Lietuvos europarlamentarė.
Derybos nevyksta
ES šiuo metu ruošiasi deryboms, tačiau ar tai daro ir JAV, neaišku. Šiuo metu vyksta tik apsikeitimas viešais pareiškimais, derybos gi nevyksta. Dėl tokios situacijos kenčia ir JAV, ir ES ekonomikos.
„Nuostoliai akivaizdūs. Buvo suskaičiuota, kiek išaugs prekybos apyvarta, bendrasis vidaus produktas (BVP), kiek darbo vietų sukursime. Šios naudos, kurią galėjome turėti, nėra. Vietoje ES–JAV laisvosios prekybos erdvės be muitų ir kvotų turime importo tarifus plienui ir aliuminiui ir retoriką, kad ES esanti blogiau nei Kinija, tik ES teritorija esanti mažesnė”, – sakė L. Andrikienė.
Šių metų birželio 1 dieną JAV įvedė muitus ES pagamintam plienui ir aliuminiui. Atsakydama į tai, ES įvedė muitus kai kurioms JAV gamybos prekėms. L. Andrikienė tikina, kad ES yra parengusi ir kitas kontrpriemones: „Yra sąrašai prekių, kurias išnaudosime savo rinkos gynybai. Visiškai teisūs yra tie, kurie sako, kad prekybos kare nugalėtojų nebūna. JAV praras, mes dėl jų prarasime ir galiausiai vis tiek turėsime sėsti prie derybų stalo ir kalbėtis.“
„JAV rinka mums labai svarbi yra, nes tai ne tik milžiniška, bet ir labai mokių vartotojų rinka, ją praradus sunku kuo nors kitu ją kompensuoti. Taip, yra milžiniškos Indijos, Kinijos rinkos, bet tai yra visiškai kitokios valstybės, kitokios ekonomikos. Kinija elgiasi ne pagal tarptautines, o pagal savo taisykles, labai dažnai – apskritai be taisyklių. Pavyzdžiui, kinai siekia investuoti ES valstybėse, naudojasi mūsų rinkos atvirumu, tačiau Kinijoje Europos investuotojams duris laiko tik vos vos pravėrę, barjerų ir kliūčių prikurta tiek, kad ES investicijų Kinijoje ne daugėja, o mažėja. Nėra abipusiškumo, nėra pasitikėjimo ”, – tęsė pašnekovė.
Kam naudingi ES ir JAV nesutarimai
L. Andrikienė teigia, kad derybos dėl ES–JAV laisvosios prekybos sutarties nepatiko dviem valstybėms – Kinijai ir Rusijai. Abi lyg susitarę tvirtino, kad ši sutartis, jei bus įgyvendinta, iškreips pasaulio prekybos balansą, dar daugiau – neva rengiamos sutarties nuostatos neatitinka Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklių, pažeidžia jas. Neapsieita be gąsdinimų ir grasinimų: jeigu tokia sutartis įsigaliotų, su skundu būtų kreipiamasi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO).
„Kai 2017 m. pradžioje D. Trumpas TTIP-ui pasakė „ne”, Kremliuje ir Pekine turėjo būti plojama katučių”, – sakė europarlamentarė.
Ji mano, kad būtent Rusija ir Kinija siekia nukirsti ES ir JAV arba, kitaip sakant, transatlantinius ryšius, kurie dešimtmečius buvo JAV ir ES ramstis ir stiprybė.
„Kai ES ir JAV yra kartu, esame neįveikiami. Todėl bandoma kirsti per mūsų bendradarbiavimą. Galiu pagirti D. Trumpą, kad jis mato Kinijos pavojų, kovoja su jos apetitu dominuoti pasaulyje jau po kelių dešimtmečių. Bet iš kitos pusės, jis nusitaikęs ir į mus. Jo neprognozuojamumas daro mus, mūsų susitarimus, demokratinį pasaulį pažeidžiamą, praradusį stabilumą. Rusijos agresyvumo ir Kinijos ambicijos dominuoti pasaulyje kontekste Europos Sąjungai gyvybiškai svarbi sąjunga su JAV. Kai iš ilgametės sąjungininkės prezidento girdime piktą kritiką ir komentarus, kad ES tam ir buvo sukurta, kad pasinaudotų, išnaudotų JAV, kai galingiausios ne tik demokratinio, bet apskritai pasaulio valstybės vadovas elgiasi neprognozuojamai, esame „atsidengę“, pažeidžiami, rizikuojame savo gerove ir ateitimi”, – tikino L. Andrikienė.
L. Andrikienė išdėstė, kad JAV yra svarbus partneris Europai ne tik ekonominiu aspektu: „JAV yra mūsų tradicinis partneris visur, tame tarpe saugumo ir gynybos srityse, ji yra mūsų sąjungininkas daugiašaliuose forumuose. Su JAV mus sieja vienodas arba labai panašus pasaulio matymas, vertybės. Taip, kaip yra dabar, ilgai tęstis negali. Mes intensyviai ieškome sprendimų, bet tai vyksta labai sunkiai. Tango sušokti reikia dviejų, ir kol vienas nenori šokti, rezultatų tikėtis sunku”.
**********
NB! Kai šis interviu jau buvo parengtas, antradienį, spalio 16 dieną, JAV prezidento administracija informavo Kongresą, kad administracija planuoja pradėti derybas dėl prekybos su ES, Japonija ir Jungtine Karalyste 2019 m. sausio viduryje. Vis dėlto Jungtinė Karalystė tuo metu dar bus ES narė ir teisės derėtis su trečiąja šalimi dėl prekybos neturės
www.alfa.lt/straipsnis/50334598/es-ir-jav-santykiai-kodel-tenka-elgtis-kaip-su-aikstingu-vaiku